HLK ir KČKL
Iš kaulų čiulpų išgautos kamieninės ląstelės yra dažniausiai pasaulyje sutinkamas patvirtintas medicininis gydymo būdas, naudojant kamienines ląsteles. Pirmasis sėkmingas kaulų čiulpų persodinimas tarp dviejų žmonių įvykdytas dr. Donalo Tomaso (Donnall Thomas) 1956 m., 1990 m. jis gavo medicinos Nobelio premiją. Dauguma žmonių, kurie patiria kaulų čiulpų persodinimą, serga leukemija arba limfoma. Autologiniam persodinimui reikia suteikti didelę chemoterapijos dozę, po kurios suleidžiami anksčiau surinkti kaulų čiulpai arba periferinės kraujo kamieninės ląstelės. Alogeninis persodinimas vykdomas suteikus dideles chemoterapijos ir (ar) radiacijos terapijos dozes, po kurių suleidžiami kriogeniškai konservuoti donoro kaulų čiulpai arba periferinės kraujo kamieninės ląstelės. Persodintos kamieninės ląstelės apgyvendina gavėjo kaulų čiulpus ir pradeda gaminti naujas, sveikas kraujo ląsteles. Nors kraujo čiulpų persodinimas yra efektyvus gydymo būdas, jis gali sukelti keletą skirtingų pašalinių poveikių, įskaitant kraujavimo, infekcijos, transplantanto prieš šeimininką ligos (ARTPŠ, kai imuninės ląstelės, esančios donoro čiulpuose, puola jūsų pačių kūną) riziką bei visada yra brangiu, ilgu, invaziniu procesu, atliekamu su bendrąja ar spinaline anestezija, o bet kokia anestezija kelia tam tikrą riziką.
KČKL yra retos, bet įvairios populiacijos kaulų čiulpuose, sudarančios tik 0,002 proc. visos stromos ląstelių populiacijos. Atskirtos plastiko sukibimo būdu ir išplėstos ex vivo, šios ląstelės parodo plataus spektro diferenciacijos potencialą (osteoblastai, adipocitai ir chondrocitai).
Eksperimentiniai klinikiniai bandymai buvo neseniai pradėti kelių tyrėjų grupių, kurios bando įvairių KČKL šaltinių terapinį potencialą. Taigi, KČKL yra laikomos „universaliomis donoro“ arba „neįprastomis“ ląstelėmis, kadangi vienas donoras gali būti panaudotas sukurti ląstelių bankams, kurie gali būti užšaldyti ir paskirstyti alogeniniams donorams tolesniam intraveniniam suleidimui. Panašu, kad KČKL turi mažesnes imunogenines savybes ir platų slaptų augimo agentų repertuarą bei imunomuduliatorinį potencialą turinčių citokinų. Šiuo metu priimtiniausias būdas naudoti KČKL regeneracinėje medicinoje derina kamieninies ląsteles su moderniausiomis bioinžinerijos sukurtomis medžiagomis, kurios suteikia tinkamas mechanines savybes optimaliam audinių vystymuisi ir teikia potencialą padidintai kamieninių ląstelių ir jų sekretomo kontrolei.
Reikalinga tinkama ląstelių izoliacijos, plėtimo ir valdymo standartizacija, kartu su reikliais ikiklinikiniais tyrimais ir klinikiniais bandymais, kad būtų papildytas mūsų KČKL suvokimas ir jų klinikinis panaudojimas, gydant ne vieną ligą.
