Iš riebalinio audinio gautos kamieninės ląstelės (RKL)

Riebalinis audinys yra vienas iš turtingiausių kamieninių ląstelių šaltinių kūne, turintis daugiau nei 10 kartų daugiau kamieninių ląstelių, nei kaulų čiulpai. Kaip kamieninių ląstelių šaltinis, riebalinis sluoksnis yra prieinamas visur ir turi keletą pranašumų, lyginant su kitais šaltiniais. Nėra jokių etinių ar moralinių problemų, susijusių su autologinių, iš riebalinių audinių išgautų, kamieninių ląstelių (RIKL) paėmimu. Ląstelių paėmimas atliekamas nusiurbiant riebalus su vietine anestezija ir be randų. Be to, gaunamas didelis kiekis ląstelių ir galimas pakartotinis paėmimas (ląstelių auginimas nereikalingas, kad būtų gautas terapijai reikalingas ląstelių kiekis). Perdirbus 300 ml nusiurbtų riebalų, gaunama iki 6x10⁸ ląstelių. Įvertinus riebalų nusiurbimo saugumą, nusiurbti riebalai atrodo kaip idealus RIKL šaltinis. Riebalų audinio kamieninės ląstelės pasižymi plastiškumu ir gali diferencijuotis į įvairius ląstelių tipus, įskaitant adipocitus, osteoblastus, chondrocitus, miocitus, ląsteles panašias į epitelines ir endotelines. Žinoma, kad RKL išskiria keletą augimo agentų, įskaitant VEGF, HGF, NGF ir BDNF ir interleukinus, kurie sukelia vaskuliarizaciją, audinių apsaugą ar sumažina priimančio organizmo uždegimo takus, per parakrininį mechanizmą. Ikiklinikiniai ir klinikiniai duomenys patvirtina iš riebalinių audinių išgautų kamieninių ląstelių, naudojamų alogeniškai ir autologiškai, saugumą ir efektyvumą. Besitęsiantys klinikiniai bandymai buvo pradėti keliose medicinos srityse. Dabartinis klinikinis šių ląstelių taikymas apima riebalų transplantantus, įgimtų kaukolės ir veido defektų gydymą, randų tvarkymą ir plataus masto riebalų perkėlimą povėžinei krūtų rekonstrukcijai ar krūtų didinimui. Atliktas ne vienas bandymas, siekiant sėkmingai atgaivinti audinį, naudojant tinkamas medžiagas ir ląsteles karkasui, konstruojant audinį.