Iš virkštelės kraujo (VK) gautos kamieninės ląstelės

Gemalo augimui gimdoje reikia maisto medžiagų, deguonies ir atliekų pašalinimo. Šios esminės medžiagos keliauja iš moters kraujo į gemalo kraują per placentą, kuri auga ant gimdos sienelės ir jungia motiną ir besivystantį gemalą per virkštelę. Kraujas, esantis virkštelėje, yra kūdikio, ne motinos, ir yra turtingas kūdikiui genetiškai unikalių kamieninių ląstelių šaltinis.  Įprastai, po kūdikio gimimo, virkštelė yra išmetama kartu su placenta. VK surinkimas nesukuria jokios rizikos nei motinos, nei kūdikio sveikatai, yra beskausmė ir neinvazinė procedūra, kuri nepakeičia gimdymo proceso.

Kaulų čiulpai yra pirminiu transplantantų šaltiniu persodinimui vaikuose, nors virkštelės kraujo naudojimas dažnėja, o mobilizuoto periferinio kraujo naudojimas retėja. Istoriškai, pirmasis virkštelės kraujo persodinimas atliktas 1988 m., 6 metų berniukui, turėjusiam Fankoni anemijos kraujo sutrikimą. Per laikotarpį nuo 2007 m. iki 2011 m., periferinis kraujas sudarė 23 proc., o virkštelės kraujas 26 proc. alogeniško persodinimo pacientams, jaunesniems nei 12 metų. Virkštelės transplantantų naudojimas pacientams, vyresniems, nei 20 m., per tirtą dešimtmetį padvigubėjo nuo 3 iki 6 proc.  Nuo pirmojo persodinimo, pasaulyje atlikta daugiau nei 20 000 virkštelės kraujo persodinimų, gydant kraujo ir imuninės sistemos sutrikimus. Kasmet apie 15 000 pacientų reikia kamieninių ląstelių persodinimo. Iki 40 procentų negali rasti sutampančių audinių donoro, turinčio tokį patį audinio tipą. Sutampantys donorai yra dar sunkiau randami etninių mažumų ir maišytų rasių pacientams. VK yra mažiau subrendusios, nei ląstelės iš kaulų čiulpų ir turi didesnį dauginimosi ir kolonijų formavimo pajėgumą bei lengviau reaguoja į kai kuriuos augimo agentus. Tyrimai rodo, kad VK turi pakankamą kiekį kamieninių ląstelių, kad atkurtų visą vaiko hematopoetinę sistemą, naudojant mieloabliacinę terapiją, o AŠTPD pasitaiko 10 kartų rečiau, nei naudojant sutampančio žmogaus leukocitų antigeno (ŽLA) kaulų čiulpus, gautus iš brolio ar sesers. Neseniai atliktos studijos parodo, kad VK kamieninėms ląstelėms nereikia taip artimai sutapti su audiniu, kaip kaulų čiulpams ar periferiniam kraujui, kad būtų galima atlikti sėkmingą persodinimą.  Taip pat, VK vienetai yra laikomi virkštelių kraujo banke ir gali būti panaudojami nedelsiant. Santykinai maži kamieninių ląstelių skaičiai kiekvienoje virkštelės kraujo aukoje

gali sukelti prigijimo užtrukimą, bet dviejų ar daugiau virkštelių kraujo vienetų, turinčių ląstelių, atitinkančių CD34 haplotipą, suderinimas vienam pacientui suteikia didesnį ilgalaikio prigijimo dažnumą ir sumažina su persodinimu susijusį suaugusiųjų ir vyresnių vaikų mirtingumą.